Tęsiame visus savo skaitytojus supažindinti su neeiliniais automobiliais, riedančiais Lietuvos gatvėmis. Dopecars tinklapyje, vos jam startavus, pateikėme straipsnį apie senuką Opel Kadett C, tačiau nuo to laiko blog’e Opelių daugiau nepristatėme. Taisome šią klaidą bei jums pristatome mūsų forumo senbuvio Kip’o 1985 metų gamybos Opel Kadett aka Gintarėlį.
Kas esi ir kuo užsiimi gyvenime?
Hoy! Daugelis interneto platybėse mane žino tiesiog kaip Kip, tačiau pilnas mano vardas yra Kipras (nuo ko ir kilo šis trumpinys). Gimiau ir užaugau Klaipėdoje, tačiau paskutiniu metu didesnę savo gyvenimo dalį praleidžiu komandiruotėse užsienyje. Dirbu srityje, kuri visiškai nesusijusi su automobiliais, tad jie mano gyvenime užima hobio vaidmenį. Šiuo metu automobiliui dėmesio skiriu ypač mažai, nes yra pradėtas naujas gyvenimo projektas – Vestuvės 
Kodėl būtent šis Opelio modelis pateko į tavo rankas ir kaip tai atsitiko?
Istorija pakankamai paprasta: šis automobilis mano šeimoje daugiau negu 20 metų. Jau tada, kai jis buvo nupirktas, sulaukė ypač daug dėmesio, nes Kadett’ų bumas Lietuvoje dar buvo neprasidėjęs. O ir atrodė tikrai neįprastai – buvo baltos perlamutrinės spalvos ir su labai retai sutinkama Mattig apdaila. Per tiek metų šis Opeliukas tarnavo be didesnių pasispiriojimų, o ir man jis primena nerūpestingas vaikystės dienas, tad buvo nuspręsta jam už visa tai atsidėkoti.
Kokie darbai buvo atlikti su šiuo Kadett’u?
Pirmiausia kėbulas. Nepaslaptis, kad bėgant metams jis buvo paveiktas korozijos, o ir prie to prisidėjo tuometinis Opel gamyklų tiekimo vadovas, ispanas Ignacio Lopez, kuris auto kokybei skyre ypač mažai dėmesio. Nuo to ir prasidejo Opel reputacijos smukimas bei atsirado anekdotai apie Opel automobilius Šią opią bėdą mano automobilyje apsiėmė spręsti artimas giminaitis. Laisvu laiku jis susitvarkė su pavesta užduotimi be didesnių problemų. Deja, dėl įvykusio incidento, nepavyko išsaugoti buvusio originalaus Mattig priekinio bamperio, todėl tuo metu buvo sukonstruotas Kadetto ir Fordo hibridas, kuris papuošė mano automobilio priekį. Vėliau seke įprasti modai, į Lietuvą atėjo dropo bumas ir, kad neatsilikti nuo jos, kitų spyruoklių pagalba buvo sužemintas priekis ir galas. Originalūs kosminio stiliaus ATS ratlankiai buvo pakeisti labai tvirtais ir lengvais VSMPO kaltinukais.
Ilgais žiemos vakarais išnaršytas visas internetas, kad pasisemti tolimesnių idėjų savo vizijai ir pasirinkti tam tikros informacijos esminiams pakeitimams. Galiausiai buvo apsispręsta dėl variklio pakeitimo, rastas jo donoras – Astra GSi, kurį be didesnio gailesčio buvo supjaustyta, išimtas motoras bei kitos smulkmenos tinkančios Kadettui (nes šie automobiliai yra giminingi). Galiausiai su draugo pagalba buvo įmontuotas legendinis opelinis 2.0 16v motoras, perdaryta pavarų dėže iš automatinės į mechaninę, sudėta Astros važiuoklė, didesni stabdžiai. Pakeitus automobilio techninę charakteristiką, norėjosi šiek tiek papiktinti vidų ir išorę. Pritamsintos priekinės lempos, rasti ir pritaikyti galiniai Irmscher žibintai. Salono darbai: sudėtos odinės priekinės Recaro sėdynės nuo Omegos, išmontuotos galinės sėdynės, integruotas originalus Kadett’o elektrinis spidometras, durys papuoštos ”madingomis” apdailomis bei uždėtas patogesnis Momo vairas. Buvo bandoma ieškoti Mattig priekinio buferio, bet nepavykus rasti, uždėtas pakankamai panašus į jį GSi versijos buferis ir ant jo užmontuotas, daugeliui nelabai patinkantis, Espace sijonėlis (nuo tada praminėm automobilį ”sluoksniuotu desertu”). Paskutinysis akcentas, kuris ir vainikavo mano tuometinę viziją, buvo blizgantis Irmscher bakelis nuo Opel Vectra. Vis dar savo eilės laukia Kadett’o Irmscher galinis spoileriukas…
Ar modifikacijos jau pasibaigė, ar dar planuojami kažkokie pasikeitimai?
Sakoma svajoti reikia tyliai, kad tos svajonės išsipildytu Kaip bebūtų prioritetus ateičiai jau esu paskirstęs. Kėbulas: dėmesio jis paskutinį kartą sulaukęs buvo prieš 8 metus, todėl artimiausiu metu reikės spręsti šį apsileidimą. Galiu šimtu procentų garantuoti, kad keisis ir spalva. Bandysiu išspręsti nesusipratimą galinėse arkose, nes jose netelpa didesni ratai, tad jos bus formuojamos prie mano kitų pasirinktų ratlankių. Desertui ieškosiu kito motoriuko, tik kol kas nesu apsisprendęs koks jis bus: ar įmontuoti giminingą dabartiniui tik turbinini, ar pritaikyti solidesnį 3.2 v6 motoriuka. Ir žinoma pabaigai padaryti saloną, tik jam konkrečios vizijos dar neturiu.
Ar žadi šį auto turėti visą savo gyvenimą?
Tikriausiai lengviausias klausimas Nežinau kas gyvenime turi atsitikti, kad parduočiau ar palikčiau šį automobilį likimo valiai. Daugelis draugų ar pažįstamų pasakytu: “Kipras be auksinio Kadett’o – NE Kipras”, tai tarsi mano vizitinė kortelė ir mano maža gyvenimo istorija.
Kokia situacija Lietuvoje su Opel gerbėjais, ar jūsų daug?
Mieste matome daugybę Opel automobilių, juos vairuoja nuo jaunų merginų ir vaikinų iki senukų, tad juos visus galėtume pavadinti gerbėjais. Deja, bet situacija su Opel bendruomene Lietuvoje yra prasta, nes nėra vienigo, bendro klubo. Dalis opelistų priklauso “Žaibo rato” klubui, kita dalis Astra klubui, dar yra Calibra klubas, GSi klubas, senovinių opelių klubas… Tiesą sakant nelabai suprantu kam to reikia, manau geriau turėti vieną didelį bei aktyvų klubą, negu keletą merdėjančių. Bet džiugu, kad opelistus galima įvardinti draugiškais ir paslaugiais, nes gali suteikti pagalbą vienoje ar kitoje situacijoje.
Palinkėjimai ir padėkos?
Mieli skaitytojai, jei turite susidarę savo automobilio viziją, siekite jos! Ir nesvarbu, kad kitiems žmonėms ji gali pasirodyti prasta, tai ne jūsų problema, o jų!
O labiausiai norėčiau padėkoti fotografui Pauliui Giedraičiui (a.k.a Shnipiz), kuris įamžina mano visus automobilio pakeitimus, Ponui Jaunimui ir Ramui, kurie padeda šiuos pakeitimus padaryti, DopeCars diskusijų dalyviams, už kai kurių įdėju generaciją ir žinoma DopeCars įkurėjams ir puoselėtojams už bendruomenės novatoriškumą ir aktyvumą!
Dopecars.lt komanda dėkoja Kip’ui už idomų pasakojimą apie Opel Kadett, o taipogi fotografui Pauliui Giedraičiui už vaizdinę medžiagą.
Foto: Paulius Giedraitis