Tesiame pažintį su LowSwallow komandos nariais ir šiandieną pakalbinsime dopecars.lt forumo senbuvį Gytį. Jo puoselėjamas E36 mums jau gerai žinomas, na, o tiems, kas retai užsuka į forumą ir mato šį auto pirmą kartą galime pasakyti, kad bene didžiausias šio BMW išskirtinumas slypi mašinos interjere – jis pagamintas pagal užsakymą. Kėdės persiūtos, na, o visas skydelis aptrauktas oda – automobilis kaip mat ėmė atrodyti naujesniu lyg ką tik būtų išriedėjęs iš salono. Ką gi – daugiau apie šio BMW E36 gyvenimo istoriją jums gali papasakoti tik pats Gytis, smagaus skaitymo!
Trumpai papasakok apie save, kas esi ir ką veiki gyvenime?
Esu Gytis, liepos mėnesį bus 20 metų. Automobiliai domina…. Net nežinau… Net nepamenu nuo kada. Žinau, kad kai buvo 12 ar 13 metų, svajojau apie Nissan RPS13. Žinoma, laikui bėgant supratau, kad tai ganėtinai brangus automobilis ir teko ieškoti alternatyvos RWD klasėje. BMW pastebėdavau ir būdamas labai jaunas, tačiau sulaukęs 15 – 16 metų supratau, kad tikrai vieną tų modelių teks įsigyti. Pradėjęs 11 klasę ir būdamas 17 metų užsivedžiau rimtomis paieškomis ir įsigijau dabartinį E36. Žinoma, šiuo metu studijuoju mechanikos inžineriją Klaipėdos Valstybinėje kolegijoje, todėl mašinai laiko galiu skirti kiek mažiau nei besimokydamas 11 ar 12 klasėje, tačiau reikalai nestovi vietoje. Tiesa, pirmam automobiliui ir teisėm susitaupiau pirkdamas, tvarkydamas ir parduodamas motorolerius. Galiu pasakyti, jog per paskutinę vasarą pavyko užsidirbti tiek, kad tikrai šiuo metu būtų galima nupirkti ganėtinai tvarkingą BMW. Čia turėtų būti šiokia tokia paskata tiems, kurie galvoja, kad būnant jaunu, nesulaukus pilnametystės ir savo paties ruožtu užsidirbti mašinai yra neįmanoma. Viskas yra įmanoma, kai yra pakankamai noro.
Kaip patekai į E36 fanų gretas?
Ammm… Tai nebuvo konkretus nusistatymas patekti į E36 fanų gretas. Kaip ir sakiau anksčiau, labiausiai buvau susidomėjęs RWD klasės automobiliais, o BMW yra, ko gero, pigiausia alternatyva. Pradžioje sekė paieška E30, tačiau supratęs, kad mano santaupų tvarkingam “Chuliganui” neužteks, pradėjau ieškoti E34 bei E36. Skelbimuose sėdėjau diena iš dienos, tačiau automobilį įsigijau vieną vakarą tiesiog užklydęs į saugomą aikštelę, kur stovėjo mano dabartinė “Kregždė”.
Kokius auto teko vairuoti anksčiau ir ką apie juos manai iš patirties?
Tiesą sakant, “Kregždė” yra mano vienintelis automobilis, kuris tarnauja kas dieną, o iškeisti į kažką kitą, šiuo metu nelabai yra noro. Dažnai pajuokauju, kad pradėjus želti rimtai barzdai, galėsiu įsigyti E38 :)))) O šiaip… Esu turėjęs Volkswagen Golf Mk2 1.6 NEturbo dyzelį. Smagus daiktas, kuriuo džiaugiausi 5 dienas. Vėliau nukeliavo pas žinoma forumietį Keek`ą, kur tapo tikrai gražus ir išskirtinis. Tuo metu teko truputį pasigailėti, jog pardaviau, bet žinojau, kad E36 vietos dar ilgai niekas neatstos. “Kregždė” tokia mašina, kurią, ko gero, galėčiau išardyti užsimerkęs. Viskas elementaru, paprasta. Remontas nereikalauja daug investicijų. Žinoma, vairuoti teko daug automobilių: nuo seno Golf`o iki BMW F10, tačiau kad ir kaip juokingai skambėtų, vairuoti E36 žymiai smagiau ir įdomiau.
Tavo BMW E36 istorija, kaip jį įsigijai ir kiek jis tau tarnauja?
Kaip ir minėjau anksčiau, skelbimus varčiau diena iš dienos, tačiau nieko doro neradau. Kartą vaikštinėjant mieste užklydom į saugomą aikštelę kur ir stovėjo mano “Kregždė”. Stovėjo tiek ilgai, kad saloną spėjo išdraskyti pelės, o ratai su stabdžių diskais jau ganėtinai senokai buvo apaugę kerpėmis. Apčiupinėjom arkas, dugną, slenksčius – idealūs. Vėliau sekė savininko ieškojimas ir ilgas ilgas prašymas ją parduoti. Vieną žiemos rytą gavau skambutį, kad galiu ateiti, galutinai apsižiūrėti, suderinti kainą ir jei viskas tinka – pirkti. Taip ir įvyko. Darbo įdėti į ją reikėjo labai daug, bet su jaunatvišku užsidegimu niekas nebuvo baisu. Šis automobilis man tarnauja jau treti metai (jei neklystu) ir kol kas neteko nieko rimtai remontuoti.
Nuo ko prasidėjo modifikacijos darbai ir ką atlikai?
Nuo pirkimo mašina turėjo tris etapus. Pirmą sezoną atvažinėjau su tiesiog žeminančiomis spyruoklėmis, R16 neišvaizdžiais 7,5J priekyje ir 9J gale ratais. Žinoma, salonas buvo taip pat persiūtas visiškai individualiai ir už tai esu be galo dėkingas tėčiui (daugiau darbų galite pažiūrėti dvinterior.lt), kuris atrado laiko visam šiam reikalui. Antrą sezoną salonas vėlgi buvo persiūtas, tik šį kartą alcantara sėdynių intarpus pakeitė rombo formos išsiuvinėjimai, kurie suteikia mašinai jaunatviškumo ir dalelę prabangos, R16 ratus pakeitė originalūs AC Schnitzer Type 1 8,5J ET13 all around, užsidėjo priekinis M-tech bamperis, tiesūs slenksčiai. Buvo idealus daily car`as (dar po šia diena pasiilgstu, kad ratai tobulai tilpo į arkas ir jas užpildė, važiuodavau visur ir visada, ekipažas taip pat susėsdavo pilnas). Na, o šis sezonas pareikalavo kiek daugiau nervų. Salonas nesikeitė, tačiau užsidėjo M-tech galinis bamperis, LTW/GT replica spoileris, “Šnicelius” pakeitė įprastieji Rondell`ai dėl patrauklaus pločio. Viskas ėjosi super iki tos dienos kai teko viską sutalpinti. Priekis – OK. Gale arkos kenčia dar po šia diena. Kantas išpjautas, pats išorinis kantelis išpūstas kiek įmanoma gražiau (gaila, bet ratai padarė viską savaip). Kadangi po pirmų kilometrų arkos daužėsi tarp rato ir ir padangos, tai teko gamintis “atboinikus” ir mauti ant amortizatorių. Mėnesį laiko važiavau be problemų, tačiau jie vėlgi susistovėjo, tai teks keliais milimetrais ilgesnius sudėti. Tiesą sakant, norėčiau oro. Bet oras norėtų daug studentiškų valiutų, kurių, žinoma, nėra ypatingai daug, tai tenka tenkintis FK coiloveriais ir apdaužytomis arkomis. Mašina važinėjama kasdien ir visur. Žinoma, maršrutus kartais reikia pakeisti, ko su Schnitzeriais nereikėdavo daryti, tačiau nėra pats baisiausias variantas. Vis dar tikiuosi, kad baigęs visą tą konfliktą su arkom ir ratais galėsiu viską susivesti iki galo, perdažyti reikiamas dalis ir iki vasaros show off`ų pasirodyti kiek tvarkingesnis. Trumpai tariant, vaikiški žaidimai dar nesibaigia, idėjų milijonas, reikia tik jas plėtoti.
Koks tavo požiūris į stance kultūrą?
Man ši kultūra nėra svetima, tačiau kaip ir visur, manau yra ribos. Nesu visiškai už tai, kad Form>Function. Mano nuomone, mašina turi ir atlikti savo tikrąją paskirtį.
Esi LowSwallow narys. Gal gali papasakoti apie artimiausius šios bendruomenės planus?
Planų labai didelių kol kas užsibrėžę nesame. Žinoma, man kiek sunkiau, nes esu visai kitame Lietuvos gale, tačiau džiaugiuosi, kad galiu reprezentuoti šią bendruomenę. Artimiausias planas, jei gerai pamenu, yra aplankyti Memel Fest`ą 2016, apturėti gerą savaitgalį ir parodyti visiems ką nuveikėme per žiemą. Žinoma, buvo planų susukti LowSwallow vasaros sezono atidarymo meet`ą, bet apie tai plačiau galbūt kiek vėliau.
Kokiuose renginiuose esi dalyvavęs, kurie patiko labiausia ir kur žadi nuvykti šiais metais?
Kol kas teko sudalyvauti tik Memel Fest 2015, todėl ir lyginti neturiu ką, tačiau šiais metais, jei tik pavyks pakliūti, aplankysiu daug daugiau renginių.
Tobulas fitmentas – koks jis?
Iš tiesų, kiekvienai mašinai skirtingai. O jei abstrakčiai, tai rato kantas lygiai su arkos kantu. Mano akimis tai geriausias fitmentas.
Gal turi kokių patarimų visiems stance kultūros gerbėjams Lietuvoje?
Vienas ir manau pagrindinis patarimas – daryti tai kas pačiam žmogui patinka, o ne aplinkai. Aplinka visuomet yra linkę viską pasukti į savo pusę, tačiau nepasiduodant ir išlaikant savo nuomonę, galima susikti tikrai įdomių projektų. Turime daug pavyzdžių. Tarkime Tito (TTS) E46. Ilgą laiką žmonės peikė, kad tai kažkas neaiškaus, išvaizdos perdarymų per daug ir t.t., tačiau praeitų metų rezultatas visus paliko be žado. Taip pat ir begalė kitų tokių projektų, tačiau apie tai neišsiplėsiu.
Nuotraukos: Aurimo Starkučio ir Gedvydo Sakalo.
